Joga arba Sąmonės vystymosi praktika pateikia praktinius metodus, leidžiančius žmogui sąmoningai tobulėti. Ji yra Rytų kultūros dalis ir ta forma, kurioje ji ten paplitusi, pernešti ją čia, su visais jos atributais, terminologija, apeigomis ir kitais išoriniais Rytų kultūros požymiais nėra ypatingos prasmės. 

     Kur kas praktiškiau prisiliesti prie jos turinio ar esmės. Jos esmė ta, kad ši praktika, dirbimas ir yra kasdieniniai, reguliarūs užsiėmimai ilgą laiką, specialių, įvairių pratimų, suformuojančių vieningą pilną sistemą, atlikimas. Vaizdingai kalbant, žmogus leidžiasi į tam tikrą kelionę savo vidinėje erdvėje, kuri pasireiškia jo vidiniame brendime arba tobulėjime. Ši kelionė vadinama terminu Kelias.

     Tokia praktika nėra tik indiška ar tibetietiška, kaip priimta manyti pas mus Vakaruose. Kai kuriose kultūrose žmonės savo vystymuisi naudojo ir kitas praktinių užsiėmimų formas. Dažnai tai buvo kovos menai, todėl egzistuoja toks terminas kaip „karo kelias“.

     Jei, pavyzdžiui, panagrinėsime Japonijos kovos menus, tai jų pavadinimuose: „karate-do“, „aiki-do“, „dziu-do“ yra priešdėlis „do“, reiškiantis „kelią“. 

     Čia kalbama apie žmogaus tobulėjimo kelią. Būtent apie tai kalbėjo visų pripažinti kovos menų meistrai ir ne tik Japonijoje. Kinijoje – „tai czi ciuan“, „kung-fu“, „cigun“ – praktikos, atvedančios žmogų prie kitų Evoliucijos pakopų. 

    Atrodo, kad žmogaus tobulėjimo praktika egzistuoja tik Rytuose, bet jei mes atkreipsime dėmesį į Europą, į „slaptųjų ordinų paslaptis“ – Tamplierių, Rozenkreicerių, Germetistų, Kabalistų, Masonų ir kt. – tai visos jų paslaptys sukasi aplink žmogaus tobulėjimo praktikas. Būtent praktikas, t.y. konkrečius praktinius veiksmus, nukreiptus į žmogaus judėjimą Gyvenimo Pažinimo link. 

     Nesvarbu, iš kur ir kur jie sėmėsi savo Žinių – Indijoje, Sirijoje ar Egipte, žmones visais laikais ir visuose Žemės regionuose traukė Žinios, leidžiančios praplėsti savo egzistavimo, savo suvokimo ribas, suteikiančios galimybę gyventi absoliučios Laimės, Laisvės, Meilės būsenoje ir toliau judėti savo vystymosi keliu. 

     Visos pasaulio religijos: Krikščionybė, Islamas, Budizmas, Krišnaizmas, Induizmas ir visos slaptosios doktrinos išaugo iš praktinių žmogaus tobulėjimo žinių ir visos jų paslaptys pagrįstos praktiniais užsiėmimais, leidžiančiais vystyti sąmonę. 

     Žmogus ateina į šį pasaulį, kad vystytųsi, paklusdamas pagrindiniam Gamtos įstatymui – Evoliucijos įstatymui.

 Pradinį savo vystymosi etapą šiame pasaulyje mes praeiname per aplinkybes, sunkumus, baimes ir troškimus, stresus, skausmą ir netektis... Po to mes bręstame viduje ir patenkame į tokias sąlygas, kur galime gauti tokių žinių, kurios leidžia mums vystysis joms padedant sąmoningai ir pagal kitas taisykles.    

 

    Šios žinios yra vadinamos Dvasine Praktika arba Sąmonės vystymosi praktika.

 

 

***

 

 

     Kai kas mano, kad slaptieji ordinai ir ložės siekė viepatauti pasaulyje. Bet čia kalbama apie pasaulį žmogaus viduje, apie pasaulį sieloje. 

     Jei žmogus mano, kad jis ką nors valdo arba turi šiame pasaulyje, tai reiškia, kad jis kali savo nemokšiškumo ir riboto mąstymo nelaisvėje.      

     Žmogus nevaldo netgi savo kūno būsenos, prigimtų reiškinių, savo minčių ir emocijų, baimių ir troškimų. Mes visiškai paklūstame gyvenimo aplinkybėms.     

     Žmogus negali valdyti šio pasaulio, nes pasaulis nepamatuojamai gudresnis ir stipresnis už jį. Tačiau žmogus gali tapti pasaulio valdovu savo sieloje. Ir tai bus realus bei pakankamai rimtas pasiekimas jo vystymosi kelyje. 

     Viešpatauti būtent šiame pasaulyje – savo sielos pasaulyje siekė slaptųjų bendrijų ir ordinų adeptai, nes ši valdžia suteikia žmogui labai didelę jėgą, su sąlyga, kad žmogus yra pakankamai išsivystęs, kad žinotų, kam ir kaip anaudoti šią jėgą. 

     Žmogus išnaudoja tik 2 – 5 % visų savo galimybių. Tai yra niekingai mažai. 

     Pasaulis sieloje – tai tik Dvasinės Praktikos dalis, leidžianti priartėti prie to lobio, kuris yra žmogaus viduje suradimo, ir, pasitelkus kantrybę, darbštumą ir kryptingumą, užvaldyti visas gėrybes.